„Kodėl man kalbant žmonės liaujasi klausytis?“

Ir ima žiovauti arba išsitraukia telefonus? Juk mano kalbos ar pranešimo turinys, rodos, visai įdomus...
Labai gali būti, kad tokių klausimų pranešėjui kyla tada, kai jis ar ji ne visiškai išnaudoja savo galingiausią instrumentą - balsą. Balsas turi galią sužavėti, įtikinti, nuraminti ar uždegti. Ir kaip bet kuris instrumentas, jis gali (ir privalo) būti lavinamas.

Į ką atkreipti dėmesį ir kaip tobulėti? Kviečiu susipažinti su 5P balso modeliu, kuris padeda suprasti, kaip mes kalbame – ir kaip tai lavinti kasdien.

5P: išnaudokite visas savo balso galimybes

1. Pitch (aukštumas): jūsų balso spalva ir melodija. Ar skambate labiau kaip sopraniniu lėktuvas? O gal baritoninis sunkvežimis? Skirtingi aukščiai kuria skirtingas emocijas: aukštesnis balsas signalizuoja entuziazmą, žemesnis – ramybę ar autoritetą.

2. Pace (tempas): kalbėdami greitai sukuriame veržlumo įspūdį. Kalbėdami lėtai suteikiame žodžiams svorio. Tempas – tai ritmas, kuriuo kviečiame klausytojus kartu „šokti“ klausantis kalbos ar pranešimo.

3. Pause (pauzė): daugelis šiuolaikinių pranešėjų skuba ir beria žodžius it žirnius į sieną, nes jaudinasi ar bijo pasirodyti nekompetentingi, jeigu kartais nutiltų. Vis dėlto, pauzės yra būtinos. Jos leidžia auditorijai apmąstyti, atkreipia dėmesį ir sukuria dramatiškumą. Tai tyla, kuri sustiprina žodžius.

4. Placement (balso vieta kūne): ar jūsų balsas skamba pro nosį, gerklę? O gal krūtinę, ar sklinda iš diafragmos, pilvo? Įvaldžius „vietą“, iš kurios balsas kyla, galima sumažinti įtampą, išvengti užkimimo ir kalbėti ilgiau bei stipriau.

5. Power (stiprumas): tai balso „variklis“. Jis ne apie garsumą – o apie įtaigą, energiją, pasitikėjimą. Gali kalbėti tyliai, bet galingai – jei jūsų balsas tvirtas.

Kaip treniruoti ir lavinti savo balsą?

Štai keli paprasti pratimai, kurie padeda lavinti balsą ir įvaldyti visą jo įvairovę.

🎭 Emocijų skalė

Atsistokite prieš veidrodį ir kartokite tą patį sakinį – pvz., „Šiandien gera diena“ – keisdami emocijas: džiaugsmas, pyktis, liūdesys, nuostaba. Stebėkite, kaip keičiasi aukštumas, tempas, stiprumas.

🐢🐇 Tempo žaidimas

Pasirinkite trumpą tekstą (pvz., pastraipą iš knygos). Perskaitykite jį lėtai, tada greitai, tada ritmiškai. Įsiklausykite, kaip tempas keičia prasmę? Kokiu tempu skaitydami jaučiatės patogiausiai? Kaip greitai ir kaip lėtai galite skaityti nepakenkdami išraiškai ir tarčiai?

⏸️ Pauzės žemėlapis

Užsirašykite savo kalbos tekstą ir pažymėkite, kuriose vietose verta padaryti pauzę. Skaitydami išbandykite, kaip keičiasi teksto įtaiga, kai leidžiate žodžiams nusėsti.

🌬️ Kvėpavimo siena

Atsistokite prie sienos, prispauskite prie jos nugarą. Giliai kvėpuokite „iš pilvo“ – stebėkite, kad krūtinė nekiltų. Tada sakykite kelis sakinius (pavyzdžiui, papasakokite apie save) ar skaičiuokite balsu iki 20-ies ir atgal, tyrinėdami, iš kur gali sklisti jūsų balsas. Pamėginkite kalbėti pro nosį. Tada sutelkite dėmesį į gerklę. Krūtinę. Leiskite balsui kilti iš pilvo. Įsivaizduokite, kad jūsų balsas sklinda iš kaktos. Arba iš klubų. Kaip keičiasi balso skambesys?

🔊 Garsumo banga

Sakykite tą patį sakinį skirtingais stiprumo lygiais – nuo šnabždesio iki aiškaus, bet neperkrauto tono. Ieškokite balso stiprumo, kuris skamba užtikrintai, bet be įtampos.

Pratimus galite atlikti būdami vieni. Kasdien skirdami vos kelias minutes šiems pratimams, lavinsite ne tik balsą, bet ir pasitikėjimą savimi. O tada scena bus jūsų. Juk ne tik žodžiai kalba – balsas juos padaro gyvus.