Gera pradžia - pusė darbo

Klausydamasis pranešimų konferencijose kartais prisimenu virtuvės šefą Jamie Oliverį. Esu tikras, kad iš jo būtų smagu ir vertinga mokytis ruošti maistą. Bet iš šio žmogaus galima pasimokyti ir dar kai ko: pradėti kalbą taip, kad auditorija kaipmat pastatytų ausis ir gaudytų kiekvieną tolesnį žodį.

Dalykas tas, kad dažnai tenka girdėti maždaug tokių įžangų: „Tai sveiki visi... kaip minėjo vedėjas, mano vardas yra A B. Ir šiandien aš jums noriu papasakoti apie X Y (...)“

😕 Kodėl tokia įžanga, diplomatiškai kalbant, nėra pati tinkamiausia? Todėl kad per tas kelias sekundes, kol klausytojai (dažniausiai nesąmoningai) sprendžia, ar verta klausytis pranešimo, ar geriau išsitraukti telefoną ir pažiūrėti, kas naujo „Instagrame“, pranešėjas neištarė nieko, kas patrauktų auditorijos dėmesį. Nieko, kas megztų intrigą, žadintų smalsumą arba įspūdį, kad tai, ką oratorius pasakos, yra skirta būtent mums ir yra neišpasakytai svarbu bei įdomu.

😱 O štai J. Oliverio kalbos, pasakytos TED prieš jau nemažai metų, įžangą prisimenu iki šiol. „Liūdna, bet per artimiausias 18 minučių, kurias kalbėsimės, 4 šiuo metu gyvi amerikiečiai mirs dėl maisto, kurį valgo (pauzė). Mano vardas Jamie Oliver, man 34 metai (...)“.

🤩 Bam! Jokių regalijų, jokių prisistatymų, „įsivažiavimų“ – iš karto sukrečiantys teiginiai. Net ir nebūdamas amerikietis toliau klausausi ausis ištempęs. Nes valgau. Ir noriu gyventi. Ir noriu apie visa tai žinoti daugiau.

👉 Jei to dar nesate padarę, tai šį pranešimą, kuriame žymusis šefas kalba apie kovą su nutukimu ir vaikų švietimą, verta perklausyti visą. Ypač įspūdinga vieta, kur oratorius pasitelkia vaizdines priemones mokyklose vaikų gaunamo cukraus kiekiui pavaizduoti. Beje, kalboje aptinkame, ko gero, visas charizmatiškosios lyderystės taktikas, kuriomis dalinausi aną savaitę. Ir labai labai stiprų oratoriaus ethos.

Bet grįžkime prie įžangos. Jokiu būdu nesakau, kad tai – vienintelis veiksmingas būdas pradėti kalbą. Kada nors apie įžangas pasikalbėsime dar plačiau.

O dabar, jei ruošiatės kokiam pranešimui ir neturite tokios intriguojančios statistikos, kokia galėjo pasidalinti Jamie, štai apie ką dar verta pagalvoti:

🔹 Kas bendra tarp jūsų auditorijos, jūsų pranešimo temos ir jūsų paties?
🔹 Kokią opią auditorijos (nebūtinai suvokiamą) problemą jūsų kalba gali padėti išspręsti ar baimę išsklaidyti?

Esu tikras, kad atsakymai gali užvesti ant kelio gana paveikios įžangos link ;)

Kita pranešėja, iš kurios verta pasimokyti, kaip efektingai pradėti savo kalbą, yra amerikietė rašytoja, sukčiavimo tyrėja ir verslininkė Pamela Meyer. „Nenoriu jūsų gąsdinti, bet ką tik atkreipiau dėmesį, kad žmogus, sėdintis jums iš dešinės, yra melagis. Be to, žmogus jūsų kairėje yra melagis. Ir be to, žmogus, sėdintis jūsų vietoje, yra melagis. Mes visi melagiai. Ir šiandien atskleisiu, kodėl, pasak tyrimų, mes meluojame, kaip melą atpažinti ir kodėl nuo melo atpažinimo verta pereiti prie tiesos ieškojimo ir, galiausiai, pasitikėjimo kūrimo“.

Kaip ir praėjusią savaitę minėtą J. Oliverį, šią pranešėją ir jos įžangą taip pat dažnai cituoju viešojo kalbėjimo seminaruose ir pratybose. P. Meyer pirmaisiais savo kalbos žodžiais padaro kelis dalykus: sukuria intriguojantį netikėtumą, provokuoja klausytojus, atskleidžia, kad kalba bus apie juos (taigi verta pasiklausyti), ir parodo, kad pranešimo turinys būsiąs naudingas klausytojams. Juk jeigu jau visi meluoja, tai išmokti melą atpažinti yra nepaprastai svarbu, ar ne? Beje, kalbą rekomenduoju peržiūrėti – ji visa įspūdinga, įskaitant sukrečiančią kulminacinę dalį ir pabaigą. Nuoroda į vaizdo įrašą: https://www.ted.com/talks/pamela_meyer_how_to_spot_a_liar.

Oratorė taiko tą pačią mano jau aptartą „jungties“ techniką kalbai pradėti: randa, kas yra bendra tarp auditorijos, jos pranešimo temos, ir jos pačios. Šiuo atveju, visi esame žmonės, visi pameluojame arba susiduriame su melu, tad tikrai verta į tai plačiau pasigilinti. O kaip galėtumėte pasinaudoti šia technika, pradėdami... kad ir pranešimą savo darbuotojų komandai apie pastarojo ketvirčio rezultatus? Arba kalbą, kuria siekiate kolegas paskatinti daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimo kokybei?

Kiti paprasti ir veiksmingi būdai pradėti kalbą taip, kad žmonės nuo pirmų žodžių įsitrauktų ir norėtų jos klausytis, yra:

1️⃣ Bendrystės atskleidimas: „Kaip ir kiekvienas/dauguma iš jūsų, aš patiriu nerimą, o kartais – baimę, eidamas kalbėti scenoje“
2️⃣ Klausimas: „Įdomu, ar daug šioje salėje yra žmonių, kurie (...)?“
3️⃣ Intriga: „Pasakykite man savo pašto kodą, ir aš pasakysiu, kiek ilgai, tikėtina, jūs gyvensite“
4️⃣ Drama: „Man buvo labai neramu, kad vyrukas, stovintis scenoje, tuojau apalps“
5️⃣ Istorija: „Tai nutiko vieną 2013-ųjų vasaros vakarą (...)“
6️⃣ Vizija: „Įsivaizduokite pasaulį, kuriame (...)“
7️⃣ Citata (pastarosios neretai griebiuosi, kai tenka rašyti kalbas kitiems pranešėjams, ypač tiems, su kuriais nesu gerai susipažinęs): „Pasiruošti gerą kalbą ekspromtu man paprastai trunka bent tris savaites. Ši pastaba priskiriama rašytojui Markui Tvenui (...)“

Sąrašas nėra baigtinis, bet tam kartui užteks.